Danijos profsąjungos kovojo, nuo pat 2004 m. ES plėtros kai rytų europiečiai paplūdo per sieną, siekdamos rytų europiečių narių. Pasirodo tai buvo tam tikra sėkminga kova.
Naujausia doktorantūros disertacija rodo, kad Vidurio ir Rytų Europos šalių darbuotojai įstoja į profesines sąjungas beveik taip pat stipriai, kaip ir danai.
57 proc. Rytų Europos šalių darbuotojų, kurie Danijoje gyveno daugiau nei penkerius metus, yra profesinės sąjungos nariai, pagal Darbo ir organizacijų studijų draudimo centro (FAOS) disertaciją. Rytų Europos šalių darbininkams, dirbantiems Danijos darbo vietose daugiau nei devynerius metus, ši dalis yra 65 proc.
Taigi, Rytų Europos šalių darbuotojų dalis profesinėse sąjungose yra labai artima vidutinei Danijos darbo rinkai. Remiantis baigiamuoju darbu, kurį atliko darbo rinkos tyrėjas FAOS Jonas Felbo-Kolding, šalies vidurkis yra 68 proc.
- Organizuotų Rytų Europos šalių darbuotojų dalis yra sąlyginai didelė ir daug didesnė nei tikėtasi. Tai mane nustebino, kad Rytų Europos šalių darbuotojų ir Danijos darbuotojų organizacinis lygis yra toks artimas, sako jis “Fagbladet 3F.
Meilė ir kolegos yra svarbiausia
Danijos profsąjungos anksčiau buvo mažiau sėkmingos, organizuodamos Rytų Europos šalių darbuotojus. 2008 m. FAOS atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 500 Lenkijos darbuotojų dirbančių Kopenhagos apskrityje, parodė, kad tik 12 proc. iš jų yra profesinės sąjungos nariai.
Darbo rinkos tyrėjas Jonas Felbo-Koldingas apskaičiavo, kad Vidurio ir Rytų Europos šalių imigrantai, liekantys gyventi Danijoje, gali tapti profesinių sąjungų atgimimo šaltiniu.
- Tai suteikia vaizdą, kad profesinėms sąjungoms tai gali pasisekti. Rytų europiečiams neturi prieštaravimo organizuotis, sako Jonas Felbo-Koldingas, kuris antradienį po pietų gynė savo disertaciją.
Doktorantūros darbe atskleidžiama, kad dauguma pasiliekančių gyventi Danijoje, tampa profsąjungos nariais jau per pirmuosius dvejus metus Danijoje. Be to, daugiausiai šansų užsiregistravimui yra, jei jų darbo vietoje tai yra norma ir jei jų numylėtiniai jau yra profsąjungos nariai.
Daugiau narių
Didžiausia profsąjunga Danijoje, 3F, šiemet patiria Rytų Europos narių skaičiaus didėjimą. Pagal 2016 m. Profsąjungos pareiškimas rodo kad 2016 m. "3F" turėjo iš viso 5.672 narių iš Rytų Europos šalių. 2018 m. šis skaičius išaugo iki 6 076 narių - šiek tiek daugiau nei septynių procentų pakilimas.
- Tai yra pozityvu. Bet mes taip pat šį bei tą darome, nes nauji imigrantai netampa nariais be mūsų pagalbos. Mes labai sustiprinome savo informavimo veiklą, sako Søren Heiselis, kuris yra 3F federalinis sekretorius ir atsakingas už integraciją.
Toks rezultatas, pasak federalinio sekretoriaus, yra pasekmė pastarųjų metų pakeistų prioritetų, kur daugiau 3F darbuotojų gali kalbėti ir daryti susitikimus su Rytų europiečiais jų gimtąją kalba. Tuo pačiu profsąjunga bendradarbiauja su Rytų Europos šalių ambasadoriais Danijoje. Be to 3F kuria "Facebook" grupes ir tarptautinius tinklus per įvairias kultūros ir bendruomenių asociacijas.
- Labai svarbu, kad imigrantai taptų mūsų nariais, todėl kad su dideliu organizavimu galime užtikrinti, kad imigrantai netaptų tiesiog lengva pamaina juos išnauduojantiems darbdaviams. Tai taip pat užtikrina, kad darbdaviai negalėtų piktnaudžiauti imigrantais, tam kad padaryti galiojančius susitarimus nereikšmingus ir tokiu būdu mažinti danišką algą", - sako Sørenas Heiselis.
Didelių atlyginimų skirtumas tarp danų ir Rytų europiečių darbuotojų
Darbo rinkos tyrėjas Jonas Felbo-Koldingas savo disertacijoje rašo, kad metinis pajamų skirtumas tarp danų ir čia pasiliekančių gyventi Vidurio ir Rytų Europos šalių imigrantų yra didelis. Netgi po to, kai imigrantai gyveno ir dirbo Danijoje septynerius metus.
Po septynerių metų Danijoje pasilikę imigrantai, per metus uždirba vidutiniškai 27 proc. mažiau nei panašūs danų darbuotojai, remiantis disertacija.
- Tai didelis atlyginimų skirtumas, kuris ilgainiui tik didėja. Geriausias paaiškinimas yra tas, kad lenkas Petras daro kažką kitą, nei danas Petras, ir kad jie niekuomet neturi tokio paties darbo. Tačiau lenkai taip pat gauna mažesnį atlyginimą nei danai už tą patį darbą, sako Jonas Felbo-Koldingas.
Jis teigia, kad Vidurio ir Rytų Europos imigrantai pirmiausia yra nekvalifikuoti ir mažai uždirbantys, kurie tarp kitko dirba statybos, žemės ūkio, viešbučių ir maitinimo pramonės srityse.
https://fagbladet3f.dk/node/47903